- dygiai
- dỹgiai prv. Ji̇̀s dygiai̇̃ dė́btelėjo į ją̃, bet niẽko nepasãkė.
.
.
dygus — dygùs, ì adj. (3, 4) 1. SD230,97, R, K dyglus, duriantis, aštrus: Ten labai dygì pieva, piktžolėm nuaugus Kair. Kelias dabar nužvyruotas, labai dygùs, basas negali vaikščioti Gr. Usnis y[ra] dygì, ale dagis dar dygèsnis Als. Radastų… … Dictionary of the Lithuanian Language
dygys — dygỹs dkt. Dygiai̇̃ apsáugo áugalą nuo žolė̃džių gyvū̃nų … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas